Lietuvos savivaldybės socialinio verslo atstovus mato kaip partnerius

Soc verlsas Ukmni 1200Lietuvos savivaldybės į socialinio verslo įmones žiūri kaip į potencialias partneres ir ieško būdų šiuo metu šalyje dar tik besikuriantį socialinį verslą pasitelkti sprendžiant aktualias socialines problemas. Tai – viena pagrindinių minčių, skambėjusių Ūkio ministerijos (ŪM) ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) inicijuotoje pirmojoje savivaldybėms skirtoje apskritojo stalo diskusijoje apie socialinį verslą.

Ūkio ministerijoje vykusioje diskusijoje buvo aptariamas socialinio verslo vystymasis Lietuvoje ir tariamasi, kaip prie socialinio verslo plėtros ir skatinimo gali prisidėti vietos savivalda.

„Mūsų visuomenėje sparčiai aktyvėja diskusijos, kodėl socialinės ekonomikos sektorių reikia išskirti iš kitų. Socialinė ekonomika yra empatiška, jautri, orientuota ne tik į pelno siekimą, bet ir į konkrečių socialinių problemų sprendimą versliais būdais. Socialinio verslo sukurtas pelnas paprastai yra investuojamas į socialinio tikslo siekimą. Ūkio ministerija siekia skatinti šį sektorių rengdama tam būtiną teisės aktą – Socialinio verslo įstatymo projektą“, – sakė ūkio viceministrė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.

Jai pritarė ir LSA direktorė Roma Žakaitienė. Ji pabrėžė, kad savivaldybėms inovatyvūs, efektyvūs ir dažnai ekonomiškai naudingi socialinio verslo sprendimai gali tapti svarbia priemone mažinti socialinę atskirtį, taupyti mokesčių mokėtojų pinigus ir gerinti viešųjų paslaugų kokybę. Be to, socialinis verslas sprendžia ne tik šiuo metu svarbią problemą – jo tikslas yra užtikrinti ilgalaikį socialinį poveikį visuomenei.

Renginyje savivaldybių atstovai ir pranešėjai iš Ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų diskutavo ir apie tai, kaip išmatuoti socialinio verslo kuriamą poveikį. Daug dėmesio skirta savivaldybių viešųjų paslaugų perdavimo socialiniam verslui perspektyvoms ir esamoms teisinėms kliūtims aptarti.

Nors socialinis verslas apima labai platų veiklų spektrą, ES valstybėse narėse atlikti tyrimai parodė, kad daugumos ES socialinio verslo subjektų vykdoma ekonominė veikla dažniausia yra susijusi su sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugomis, švietimu ir paslaugomis verslui. Daugiausia socialinio verslo įmonių orientuojasi į paslaugų teikimo veiklą.

Europos Komisijos duomenimis, socialinės ekonomikos vaidmuo yra svarbus Europos Sąjungos (ES) ekonomikai – ji sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Kas ketvirta ES įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų, t. y. 6 proc. dirbančių ES gyventojų.